Ar yra pasauly žinančių, kaip apsisaugoti nuo vaivorykštės spalvų mažyčių lašelių, sklęstančių ant tavo veido? Jie atneša švelnią baimę tau pačiam. Prisirišti prie tokių gražių ir spalvotų, nešančių džiaugsmą ir pūkelių švelnumo lašelių. Dvasingoj mėnulio šviesoj jausti baltu pieštuku popieriuje išraitytus drugelius. Niekas nemato jų akių, nes juk drugelis tai baltas. Kaip pabėgti nuo švelnumo ? Kaip pabėgti nuo pražūtingų norų ir švelnaus adrenalino kraujyje? Vienuolės turi geriausią atsaką – melstis. Kažkam. Kažkokiai materijai. Iš vienos pusės kalnams, kurie matosi pro langą, iš kitos – kontempliuoti kartu su vienuolėm, kartu metant įstrižą žvilgsnį į vynuogynus. Ir galiausiai prikontempliuoti kartu su savim išsliejant visą vidinę substanciją alkoholio upelyje. Kutena pėdas. Ne?
Labanakt.
Miles to go before I sleep.